Artūrui paklausus apie greičio reguliavimą kampiniam šlifuokliui, nusprendžiau tokiam reikalui išbandyti paprastą galingesnį "dimmerį".
Perspėjimas: šis reguliatorius ir visos jame esančios detalės yra tiesiogiai sujungti su maitinimo įtampa, t.y. 220V. Elgtis su juo reikia atsargiai ir pirštų kur nereikia nekaišioti. Surinktas daiktas turi būti izoliuotoje dėžutėje. Netgi potenciometrą geriausiai rinktis plastikinį su plastikine rankenėle.
Susirinkau beveik patį paprasčiausią ir išbandžiau. Žinoma, toks reguliatorius nėra labai jau geras, kintant apkrovai, kaip ir tikėtasi, labai kinta šlifuoklio apsisukimai. Na bet pasitreniravus, manau, visai galima būtų naudotis tokiu daiktu.
Taigi detalės:
Kad be reikalo neleisti kelių papildomų eurų - pasirenkame blogų CFL ekonominių lempučių "vidurių". Žinoma, jas šiaip ardyti, būtent laužyti jų vamzdelius, daužyti negalima, viduje gyvsidabrio garų yra. Mums reikia tik lempos galinės dalies, kur yra elektronikos truputis.
Mums pravers kondensatoriai ir dinistorius - maža mėlyna detalikė, pažymėta DB3. Kitos detalės nelabai tinka, pvz juodas droselis nelaikys srovės, nebent imti čia esantį žiedą ir užvynioti keliasdešimt vijų.
Išimtos detalės:
Dar nusipirkau simistorių, pvz BT139-800, 250-500 kiloomų reguliuojamą varžą, kitos detalės atsirado ir taip.
Schema:
Surenkame ant maketinės plokštės:
Prijungiame "jėgos" laidus, prisukame simistorių prie kokio nors nedidelio aliuminio gabaliuko, viską padedame taip, kad niekas niekur neprisiliestų, taigi visur 220V vaikšto.
Reguliatorius jungiamas į esamą grandinę perkirpus vieną laidą arba pasidarant "prailgintuvą".
Čia iš kairės ateina kabelis iš paprastos elektros šakutės, per vidurį - rozetė su įjungta kampinio šlifuoklio šakute. Viršuje dešinėje potenciometras dėl stabilumo prisuktas prie kartono gabalo.
Na ir testas:
Pastabos, paaiškinimai:
- Reguliatorius ir visos jame esančios detalės yra tiesiogiai sujungti su 220 V kintama įtampa, prisilietus kur nereikia, prie gali baigtis labai liūdnai
- Į schemos autorystę tikrai nepretenduoju, panašių schemų internete šimtai. Čia tokia, kokią būtent aš pasidariau iš turimų detalių
- Schemoje R1 15 omų šiaip nelabai reikalinga, ji apsaugo simistoriaus valdymo koją nuo galimos per didelės atidarymo srovės, galima ją užtrumpinti
- R4 potenciometras 500k su esamais kitais elementais šiek tiek per didelio nominalo, sukant į kraštą (pagal schemą žemyn) visiškai išjungia šlifuoklį, geriau būtų 250k
- R2 - 10k turėtų būti apie 0,5W galingumo
- R3 ir C2 grandinė skirta sumažinti įtampos šuolius ant simistoriaus ir visos grandinės darbo metu. Kadangi dauguma kampinių šlifuoklių viduje turi kondensatorių ant maitinimo laidų - tai kaip ir nebūtina grandinė
- Radiatorius simistoriui - ne mažiau 5X5 cm aliuminio gabaliukas, bent 1 mm storio. Jei darbo metu per daug kaista - reikia didesnio. Žinoma temperatūrą matuoti tik atsijungus nuo maitinimo, arba naudojant IR nuotolinį termometrą
- Šis reguliatorius tinka grubiai iki 800 - 1000 W, kai galia didesnė - reikėtų imti kokį 25 A simistorių. Čia pastebėjimas iš įvairių gamyklinių įmontuotų reguliatorių