Namuose labai prireikė dar vieno stalinio ar nešiojamo kompiuterio. Kaip tyčia, pažįstamas atidavė apardytą SONY PCV-W2. Nusprendžiau pabandyti iš jo padaryti šiuolaikinį nelabai galingą darbinį kompiuteriuką.
Kompiuteris kažkada buvo ganėtinai mandras, su televizorium, tam net klaviatūra susilenkia per pusę, kitoje jos pusėje yra TV valdymo mygtukai.
Aparatas buvo neblogai nuardytas, nebuvo visos jo antros pusės, t.y. nebuvo motininės plokštės, maitblokio, korpuso, HDD ir jo tvirtinimo, tik daug laidų.
Teko išsiardyt jį ir aiškintis "iš kur kojos dygusios". Ekrane radau CD-ROM'ą, IR imtuvą, PWM moduliatorių ekrano šviesumui keisti, dar yra mygtukas su LED'ais korpuso viršuje, klaviatūros laidai su papildomais mygtukais ir LED'ais, kolonėlės, garso reguliatorius.
Su IR imtuvu - viskas paprastai, standartinės USB laidų spalvos. Su klaviatūra - pasirodo irgi standartinės PS/2 spalvos. Tik liko atsekti, kur tie visi laidai nueina, tiksliau į kuriuos IDE kabelio kontaktus pajungti. Šiek tiek pasipiešiau mygtukų ir klaviatūros pajungimo schemą. Šiame aparate iš ekrano į motininę pajungti daug laidų panaudotas paprastas IDE kabelis, o kadangi paimtas 100-133 kabelis, tai laidukai viens nuo kito atskirti įžeminimo laidukais, beveik ekranuoti viens nuo kito.
Čia panaudojau senos klaviatūros plokštę, tik atlitavau varžas ant DATA ir CLK .
Įdomybės prasidėjo su LCD pajungimu. Čia buvo tik LVDS kabeliukas, o jo taip paprastai prie betkokios motininės neprikabinsi. Išsiardžiau LG monitorių, galvojau iš jo panaudoti VGA-LVDS kontrolerį, bet tas pasirodo dviejų kanalų ir jokio perjungimo į vieno kanalo režimą neradau, tai čia netinka. Peržiūrėjau kitus monitorių variantus - nieko gero neradau.
Kažkada mačiau motininę su LVDS, tai nusprendžiau nusipirkti su tokia jungtimi. Galvojau apie ITX formato plokštę, radau įvairių variantų, bet pabandymui norėjosi išleisti kuo mažiau pinigų. Pasirinkau su integruotu Atom Intel D2550MUD2. Pačios LVDS jungties lizdas ten JST, berods BM30B, tai kištuką reikėjo rasti SHDR-30V-S-B. Dabar reikia išbandyti, ar išvis pavyks paleisti LCD per LVDS. Tarp įvairių senienų radau kažkokio ASUS X50, ekraną su šleifu 08G25FR8121M, kaip tik su tokiu kištuku. LCD - LP154WX4, pagal PDF'ą 18 bitų, 4 vytos poros, vieno LVDS kanalo su EDID mikroschema. Pagal motininės ir ekrano datašytus perkaišiojau pinus kištuke. Gavosi taip:
Matosi, kištukas, traukinėjant kontaktus, kažkiek nukentėjo.
Na ką, trumpikliais užstačiau reikiamą 3,3V įtampą, pajungiau ir nieko. Jokios gyvybės ekrane. Jau ir ankščiau kėlė įtarimų BIOS'as, kur neradau jokių LVDS nustatymų. Pertikrinau viską - kaip ir gerai, niekas netrumpina, tiesiog vienas tranzistorius motininėje nejungia net maitinimo į LCD, o taip pat nėra ir duomenų signalų.
Šiek tiek chat'ų su Intel suppor'tu ir viskas tapo aišku, pasirodo LVDS nustatymai paslėpti nuo durnių. Įjungti galima tik per DOS komandinę eilutę ITOOLKIT.EXE įrankiu. Išsiekstraktini bioso token'us į failą, tada kitame kompe tą failą paredaguoji, įvedi reikiamas reikšmes, išsaugai, ir vėl tuo pačiu įrankiu įrašai į motininę. Va, rezultatas:
Ekrano lempai panaudojau pirmą pasitaikiusį CCFL lempos maitinimo blokiuką.
Turime veikiantį LVDS signalo šaltinį, galima bandyti jungti SONY kompo ekraną. O šis yra AA175TA03, šiek tiek geriau su spalvom, jau 24 bitų, rezoliucija tik 1280X768, bet neturi EDID mikroschemos, t.y. motininė negali jo atpažinti. Biose, po DOS'inių manipuliacijų atsiradusioje LCD konfigūracijoje nėra tokios rezoliucijos. Reikia arba padaryti edidata failą, arba paimti 24C02 mikroschemą ir į ją įprogramuoti reikiamus duomenis. Ekrano AA175TA03 pdf'e daug EDID duomenų randu, bet jie labai savotiškai suvedami į failo 256 bitus. Šito LCD ekrano kištukas SHDR-20V-S-B, vėl kitoks nei motininėje esantis lizdas. Kad negadinti pagaminto ir gerai veikiančio ekrano šleifo, norėjau sumeistrauti perėjimą iš to padaryto kabeliuko į SONY ekrano kabeliuką. 20 kontakų lizdą radau to paties ASUS X50 motininėje. Liko tik rasti kokio nors blogo LCD ekrano 30 pin lizdą, gal net su EDID mikroschema. Kažkur turėjau, reikia tik rasti.
Apie EDID visai neblogos informacijos galima rasti extron puslapiuose, o taip pat ir wiki.
